Paskutinis atnaujinimas: 21 December 2014 в 23:11
Norvegų kalba

Sužinokite naujienas pirmieji

* indicates required

Google reklama

Skoene mine er så pene,    Mano batai tokie gražūs Jeg har dem nederst på benet,    Jie  mano kojų apačioje


Gledes av at unge gir Frelsesarmeens julegryter fylles med penger før jul. Også de unge gir til dem som trenger det mest. Elisabeth Henne er sosialsjef i Frelsesarmeen. Hun vokter en julegryte. Den står på Egertorget i Oslo. Folk kan putte penger i gryta. Pengene brukes til Frelsesarmeens arbeid. De fordeler gavene til dem som […]


Žymos

Įrašų žymos
rinkliava hår en kos netaisyklingi veiksmažodžiai Max Manus juokingi katinai tendencijos Sangrąžiniai veiksmažodžiai būtasis laikas katinai derfor ir fordi passe seg Det vaivorykštė norvegiškos pasakos su vertimu norvegišku tekstų skaitymas ir klausymas verb tid skalbimo mašina norvegu abecele kelintiniai skaitvardžiai norvegu kalbos pamokos internete nemokamai dit svečiuotis kose seg Demokratija malonus norvegų kalba Daiktavardžio giminė på tide gramatika pasaka su vertimu do Būsimasis laikas norvegų kalboje Būsimasis laikas norvegu kalboje. Užduotis sveikinimas Infinitiv Žakas Fresko Imperativ IKKE farger jungtukai norvegiškos dainos hit sociumas norvegu kalbos kursai internetu pasakos passe atsiprašymas norvegų kalba mėlynės Būdvardžiai baravykas Gyvūnai nežinojimas Žodinėlis laikas norvegiškai reklama žodžių tvarka klausiamajame sakinyje bestemt og ubestemt form norvegų lietuvių žodinelis eiti prieveksmis gydytojas raidė D norvegų kalbos žodinėlis norvegų kalbos pamokos dainos norvegų kalba futurum žodžių sutrumpinimai galbūt presens blåbær regnbue Žymimoji ir nežymimoji forma vær så god ir vær så snill selv om lurer på om i avgift spørre jaunoji karta GMO artikeliai Konfuicijus modaliniai veiksmažodžiai påske preposisjoner syk gerumas norvegų kalba internetu laikas Ja ir Jo apsilankymas adjektiv vaskemaskin prielinksniai skaitvardžiai rankų tirpimas Abėcėlė morgen koselig pamokos spalvų šou būtasis dažninis laikas jungtukas MENS norvegų kalba savarankiškai ut/ute jobbe laimė gal norvegų kalbos gramatika prikolas mobilioji įranga plaukai vaikas og automobilis lege gramatika norvegų kalba nors Įvairūs barn inn/inne sakinio struktūra skandinaviški filmai kilmininko linksnis savaitės dienos raidė K kaip išmokti norvegų kalbą norvegų-lietuvių kalbos žodinėlis veiksmažodis norvegų kalbos testas Liepiamoji nuosaka norvegu kalba nemokamai bendratis sopp vaikų auklėjimas būsimasis laikas mėgautis skaitymas ir klausymas Det er klausti kanskje infinityvas audiopasaka paukščių skrydis Norvegų kalbos pamokos internete @ ir skyrybos ženklai norvegiškas kinas daugiskaita passe på liten asmeniniai įvardžiai det ir de norveu kalba internete esamasis laikas norvegų kalba audiopasaka norvegu kalba personlige pronomen tarimas her mokestis vite vovere nelinksniuojami būdvardžiai grybas der netaisyklingi veiksmažodžiai norvegų kalba pamoka1 vente išsireiškimai norvegų kalba spalvos artikelis norvegų kalba Velykos Norvegijoje kantarell
Naujausi įrašai

Raidė H norvegų kalboje

Parašė 21 December 2014 rubrikoj Norvegų kalba. Komentarai: 0

raide-H-norvegu-kalba

 
 Apskritai norvegiškuose žodžiuose raidė H tariama kaip ir lietuviška H, arba išvis netariama. Tai priklauso nuo to, kur ji stovi.

Norvegų kalbos abėcėlėje  ši raidė tariama kaip [HO]Tai reiškia, jei paraidžiui tarsim kokį žodį,  tai visada sakysim [HO], nesvarbu kurioje žodžio dalyje ji randasi. 

Žodžio pradžioje raidė H netariama, jei po H stovi radės - J arba V 

HJ

hjerne - [jernė] - smegenys
hjerte -[jertė] – širdis



Žodzių tvarka vientisiniame (paprastame) sakinyje

Parašė 21 July 2014 rubrikoj Gramatika, Norvegų kalba. Komentarai: 0

Noriu dar pakartoti, kas yra vientisinis sakinys

Vientisinis (paprastas) sakinys – tai 1 sakinio sakinys:) Kai yra tik vienas veiksnys ir vienas tarinys.

Apskritai kokie jie būna, žiūrėkite įraša “Norvegų kalbos sakinio struktūra

vientisinis-sakinys-norvegu-kalba

Pažiūrėsime pavyzdžius, kai sakinyje veiksnys  stovi  1 vietoje, o  2 – tarinys.



Norvegų kalbos sakinio struktūra

Parašė 13 July 2014 rubrikoj Gramatika. Komentarai: 0

Sveiki,
tam kad papasakočiau jums apie žodžių tvarką sakiniuose, man reikia šiek tiek pasakyti apskritai apie sakinių struktūrą. Kad vėliau mums būtų lengviau. Pabandysiu labai paprastai.

norvegu-kalbos-sakiniu-struktura

1. VIENTISINIS sakinys (paprastas) sakinis – tai 1 sakinio sakinys:) Kai yra tik vienas veiksnys ir vienas tarinys.

Jeg venter på svar. Aš laukiu atsakymo.
[Jaj vėntėr po svar]



I ir OM palyginimas, kalbant apie laiką

Parašė 10 July 2014 rubrikoj jungtukai. Komentarai: 0

Sveiki,
Šiandien palyginsim plielinksnius – I ir – OM ( preposisjoner).

skirtumas-tarp-i-ir-om-norvegu-kalba

 

I

Prielinksnis  - I apibrėžia  vienkartinį laiko tarpą

I natt hadde jeg en drøm. Naktį aš sapnavau. (Tiesiogiai: Naktį aš turėjau sapną)
[I natt haddė jaj en driom]

Tai yra tik šią naktį buvo sapnas.



Jungtukas MENS – TUO METU KAI norvegų kalboje

Parašė 5 July 2014 rubrikoj jungtukai. Komentarai: 0

MENS [mėns] - jungtukas (norvegų kalba dar vadinamas “tidskonjuksjon”) verčiamas kaip  TUO METU KAI. Šis vertimas nėra tobulas, bet jis idealiai tinka paprastam paaiškinimui, nenaudojant sudėtingų terminų.

 

Pateiksiu pavyzdžių, kaip jis verčiamas į lietuvių kalbą.

Mens hun spiste, leste hun alle aviser. Valgydama ji skaitė visus laikraščius. (Tuo metu kai ji valgė, skaitydavo visus laikraščius)
[Mėns hiun spistė, lėstė hun allė avisėr]



DET ir DE. Tarimas.

Parašė 2 July 2014 rubrikoj Norvegų kalba. Komentarai: 0

de-ir-det-norvegu-kalboje

 

Sveiki,

Noriu parašyti apie žodžius DET ir DE, apie jų tarimą. Pradedant mokytis norvegų kalbos galima laisvai susipainioti girdint šiuos žodžius, o taip pat ir tariant juos.



Atsiprašymas norvegiškai. Skirtumas tarp UNNSKYLD ir BEKLAGER

Parašė 25 March 2014 rubrikoj Norvegų kalba. Komentarai: 0

Norvegų kalboje žodžiai “unnskyld” ir “beklager” verčiami vienodai – “atsiprašau”.

Unnskyld [unšil]- atleisk, atsiprašau.
Beklager [bėklagėr]- atsiprašau.

 

1. Jei žmogus yra vienaip ar kitaip asmeniškai  susijęs su veiksmu, už kurį tenka paskui atsiprašinėti. Šiuo atveju vartosime UNNSKYLD

– Unnskyld, det var min feil. Atsiprašau, tai buvo mano klaida.
[Unšil, dė var’ min fail’] 

atleisk-norvegiskai



9 dalis. Sammen for alltid. Audiopasaka norvegų kalba.

Parašė 11 January 2014 rubrikoj Skaitymas ir klausymas, norvegų kalba. Komentarai: 1


Mannen tenkte: «Hva skal jeg gjøre nå? Hvordan skal vi noen gang kunne bli lykkelige hvis vi ikke får være sammen?»

Men hver gang han var like ved å gi opp, kjente han et lite SVISJ! i hjertet sitt.
Derfor ble han hele tiden fylt med nytt håp, og han forsøkte å finne en vei forbi vaktene og den høye



Būsimasis laikas. Sąliga. Jeigu – hvis

Parašė 11 December 2013 rubrikoj Norvegų kalba. Komentarai: 0

Noriu vėl aptarti būsimojo laiko temą, tiksliau vieną jos aspektą.

Aš pastebėjau, kad daugumai  būsimasis laikas  asocijuojasi su žodžiu “skal”  ir visur jis yra kišamas :)

Tai yra šiokia tokia klaida.   Ne visur “skal” yra tinkamas.

Jeigu sakinyje yra SĄLYGA

pvz.

Jei tu neateisi,..



@ ir skyrybos ženklai norvegų kalboje

Parašė 10 December 2013 rubrikoj Norvegų kalba. Komentarai: 0

Alfakrøll -[alfakriol’]  arba Krøllalfa – [kriol’ alfa]

-Hva er  e-postadressen din?
[Va ar’ ė-postadrėssė din]
Koks tavo elektoninio pašto adresas ?

- Min  e-postadresse er pukis@miau.com
[Min ė-postadrėssė ar’ pukis alfakriol’ piunktum kom]
Mano emailas  pukis@miau.com



Norvegų kalba
Sveiki atvykę į mano tinklaraštį. Pagrindinis akcentas šioje svetainėje yra norvegų kalbos mokymasis, bet kitos informacijos irgi bus. Jei kilo kokių klausimų ar pageidavimų rašykite post@knopka3.lt

Paspaudus „Patinka“, jūs savo Facebook juostoje matysite šios svetainės naujausius įrašus ir dar daugiau.

Papasakok draugui

Tarimas

Twitter

Наш микроблог на Twitter