Paskutinis atnaujinimas: 19 spalio 2014 в 13:40
RSS / Facebook
rss Prisijunk prie mūsų Facebook'e

Sužinokite naujienas pirmieji

Kraunasi...Kraunasi...




Google reklama

12 gruodžio 2012 · Norvegų kalbos pamokos

Šiandien pratesim nagrinėti filmuką iš 10 pamokos. Filmukas labai trumpas, bet čia yra  labai daug naujų žodžių. Her får du se og lære litt om noen dyr som lever i Norge.  Čia tu pamatysi ir išmoksi kai kuriuos gyvūnus gyvenančius Norvegijoje som lever i Norge – gyvenantys Norvegijoje her-čia


Et vann [vann]- vanduo vannet – žymimoji forma (bestemt form), Jeg vil gjerne ha et glass vann – Norėčiau vieną stiklinę vandens. Jeg er tørst. [Jaj ar tiošt] – Aš ištroškęs (usi). Aš noriu gerti.


Žymos

Įrašų žymos
norvegų kalba Demokratija farger IKKE sakinio struktūra norvegu kalbos kursai internetu raidė K mėlynės galbūt Abėcėlė Žymimoji ir nežymimoji forma norvegiškos pasakos su vertimu būtasis laikas svečiuotis passe seg morgen nežinojimas der vente pamoka1 artikeliai jungtukas MENS Imperativ Det kanskje do vovere automobilis Sangrąžiniai veiksmažodžiai tarimas Įvairūs Ja ir Jo vær så god ir vær så snill veiksmažodis pamokos išsireiškimai norvegų kalba netaisyklingi veiksmažodžiai norvegų kalba norvegų kalbos gramatika verb asmeniniai įvardžiai raidė D norvegų lietuvių žodinelis her laimė passe på rankų tirpimas spalvos infinityvas esamasis laikas norvegų kalba regnbue vaikų auklėjimas mye Norvegų kalbos pamokos internete paukščių skrydis baravykas vaskemaskin bestemt og ubestemt form rinkliava Max Manus Daiktavardžio giminė bendratis gal gerumas adjektiv norvegiškos dainos Žakas Fresko selv om sociumas tid malonus laikas noe mobilioji įranga klausti Būsimasis laikas norvegu kalboje. Užduotis būtasis dažninis laikas reklama norvegų kalba savarankiškai personlige pronomen artikelis norvegų kalba Būsimasis laikas norvegų kalboje Velykos Norvegijoje gramatika norveu kalba internete Infinitiv GMO liten norvegu abecele prikolas skalbimo mašina eiti nors daugiskaita i Liepiamoji nuosaka syk derfor ir fordi norvegišku tekstų skaitymas ir klausymas būsimasis laikas mėgautis lite modaliniai veiksmažodžiai kelintiniai skaitvardžiai koselig en kos sopp tendencijos og pasaka su vertimu vite laikas norvegiškai norvegų kalba internetu jaunoji karta Būdvardžiai kaip išmokti norvegų kalbą apsilankymas sveikinimas futurum audiopasaka Det er juokingi katinai Konfuicijus hit preposisjoner kilmininko linksnis savaitės dienos dainos norvegų kalba žodžių sutrumpinimai barn inn/inne nelinksniuojami būdvardžiai Žodinėlis kantarell hår på tide pasakos norvegiškas kinas žodžių tvarka klausiamajame sakinyje norvegu kalbos pamokos internete nemokamai presens litt jobbe passe gramatika norvegų kalba påske @ ir skyrybos ženklai Gyvūnai skaitymas ir klausymas lurer på om spørre norvegu kalba nemokamai avgift netaisyklingi veiksmažodžiai blåbær gydytojas grybas norvegų kalbos testas plaukai mokestis dit jungtukai skaitvardžiai katinai ut/ute norvegų kalbos pamokos det ir de audiopasaka norvegu kalba vaivorykštė vaikas kose seg prielinksniai norvegų-lietuvių kalbos žodinėlis atsiprašymas norvegų kalba norvegų kalbos žodinėlis lege skandinaviški filmai prieveksmis
Naujausi įrašai

Raidė H norvegų kalboje

Parašė 19 spalio 2014 rubrikoj Tarimas, norvegų kalba. Komentarai: 0

raidė-H-norvegu-kalboje

 
 Apskritai norvegiškuose žodžiuose raidė H tariama kaip ir lietuviška H, arba išvis netariama. Tai priklauso nuo to, kur ji stovi.

Norvegų kalbos abėcėlėje  ši raidė tariama kaip [HO]Tai reiškia, jei paraidžiui tarsim kokį žodį, tai visada sakysim [HO], nesvarbu kurioje žodžio dalyje ji randasi. 

Žodžio pradžioje raidė H netariama, jei po H stovi radės - J arba V 

HJ

hjerne - [jernė] - smegenys
hjerte -[jertė] – širdis
hjelpe - [jėl'pė] - padėti
hjemme - [jėmmė] - namie
hjul - [jul'] – ratas
hjørne - [jornė] - kampas

HV

hvorfor –  [vurfor'] - kodėl
hvem-  [vėm] - kas
hver - [var'] - kiekvienas
hverdag – [var'dag] šiokiadienis, darbo diena 
hvilken - [vil'kėn] - kuris
hvor - [vur'] - kur
hvis - [vis] - jeigu
hvile – [vilė] - ilsėtis
hvit - [vit]  – baltas
 

Visais kitais atvejais raidė H tariama kaip ir lietuviška H

han - [han] - jis
hun -
 [hiun] - ji
hode -
 [hudė] - galva
hytte - [hyttė] - vasarnamis
hybel -
 [hybėl'] - kamabaris bendrabutyje
hyggelig -
 [hyggėli] - mielas (jei kalbame apie žmogų), jaukus 
hus -
 [hius] - namas
høst -
 [hiost] - ruduo
hår -
 [hor'] - plaukai
humor -
 [humor] - humoras
humør –
[humior] - nuotaika

 

Žodzių tvarka vientisiniame (paprastame) sakinyje

Parašė 21 liepos 2014 rubrikoj Gramatika, Norvegų kalba. Komentarai: 0

Noriu dar pakartoti, kas yra vientisinis sakinys

Vientisinis (paprastas) sakinys – tai 1 sakinio sakinys:) Kai yra tik vienas veiksnys ir vienas tarinys.

Apskritai kokie jie būna, žiūrėkite įraša "Norvegų kalbos sakinio struktūra"

vientisinis-sakinys-norvegu-kalba

Pažiūrėsime pavyzdžius, kai sakinyje veiksnys  stovi  1 vietoje, o  2 – tarinys.

Norvegų kalbos sakinio struktūra

Parašė 13 liepos 2014 rubrikoj Gramatika. Komentarai: 0

Sveiki,
tam kad papasakočiau jums apie žodžių tvarką sakiniuose, man reikia šiek tiek pasakyti apskritai apie sakinių struktūrą. Kad vėliau mums būtų lengviau. Pabandysiu labai paprastai.

norvegu kalbos sakinio struktura

1. VIENTISINIS sakinys (paprastas) sakinis – tai 1 sakinio sakinys:) Kai yra tik vienas veiksnys ir vienas tarinys.

Jeg venter på svar. Aš laukiu atsakymo.
[Jaj vėntėr po svar]
 

I ir OM palyginimas, kalbant apie laiką

Parašė 10 liepos 2014 rubrikoj jungtukai. Komentarai: 0

Sveiki,
Šiandien palyginsim plielinksnius – I ir – OM ( preposisjoner).

skirtumas-tarp-i-ir-om-norvegu-kalba

I

Prielinksnis  - I apibrėžia  vienkartinį laiko tarpą

I natt hadde jeg en drøm. Naktį aš sapnavau. (Tiesiogiai: Naktį aš turėjau sapną)
[I natt haddė jaj en driom]

Tai yra tik šią naktį buvo sapnas.

Jungtukas MENS – TUO METU KAI norvegų kalboje

Parašė 5 liepos 2014 rubrikoj jungtukai. Komentarai: 0

MENS [mėns] - jungtukas (norvegų kalba dar vadinamas "tidskonjuksjon") verčiamas kaip  TUO METU KAI. Šis vertimas nėra tobulas, bet jis idealiai tinka paprastam paaiškinimui, nenaudojant sudėtingų terminų.

jungtukas mens

Pateiksiu pavyzdžių, kaip jis verčiamas į lietuvių kalbą.

Mens hun spiste, leste hun alle aviser. Valgydama ji skaitė visus laikraščius. (Tuo metu kai ji valgė, skaitydavo visus laikraščius)
[Mėns hiun spistė, lėstė hun allė avisėr]

DET ir DE. Tarimas.

Parašė 2 liepos 2014 rubrikoj Norvegų kalba. Komentarai: 0

 

Sveiki,

Noriu parašyti apie žodžius DET ir DE, apie jų tarimą. Pradedant mokytis norvegų kalbos galima laisvai susipainioti girdint šiuos žodžius, o taip pat ir tariant juos.

Atsiprašymas norvegiškai. Skirtumas tarp UNNSKYLD ir BEKLAGER

Parašė 25 kovo 2014 rubrikoj Norvegų kalba. Komentarai: 0

Norvegų kalboje žodžiai "unnskyld" ir "beklager" verčiami vienodai – "atsiprašau".

Unnskyld [unšil] - atleisk, atsiprašau.
Beklager [bėklagėr]- atsiprašau.

 

1. Jei žmogus yra vienaip ar kitaip asmeniškai  susijęs su veiksmu, už kurį tenka paskui atsiprašinėti. Šiuo atveju vartosime UNNSKYLD

- Unnskyld, det var min feil. Atsiprašau, tai buvo mano klaida.
[Unšil, dė var' min fail'] T gale netariama. E tariama kaip A.

9 dalis. Sammen for alltid. Audiopasaka norvegų kalba.

Parašė 11 sausio 2014 rubrikoj Skaitymas ir klausymas, norvegų kalba. Komentarai: 1


Mannen tenkte: «Hva skal jeg gjøre nå? Hvordan skal vi noen gang kunne bli lykkelige hvis vi ikke får være sammen?»

Men hver gang han var like ved å gi opp, kjente han et lite SVISJ! i hjertet sitt.
Derfor ble han hele tiden fylt med nytt håp, og han forsøkte å finne en vei forbi vaktene og den høye

Būsimasis laikas. Sąliga. Jeigu – hvis

Parašė 11 gruodžio 2013 rubrikoj Norvegų kalba. Komentarai: 0

Noriu vėl aptarti būsimojo laiko temą, tiksliau vieną jos aspektą.

Aš pastebėjau, kad daugumai  būsimasis laikas  asocijuojasi su žodžiu "skal"  ir visur jis yra kišamas :)

Tai yra šiokia tokia klaida.   Ne visur "skal" yra tinkamas.

Jeigu sakinyje yra SĄLYGA

pvz.

Jei tu neateisi,..

@ ir skyrybos ženklai norvegų kalboje

Parašė 10 gruodžio 2013 rubrikoj Norvegų kalba. Komentarai: 0

Alfakrøll -[alfakriol']  arba Krøllalfa – [kriol' alfa]

-Hva er  e-postadressen din?
[Va ar' ė-postadrėssė din]
Koks tavo elektoninio pašto adresas ?

- Min  e-postadresse er pukis@miau.com
[Min ė-postadrėssė ar' pukis alfakriol' piunktum kom]
Mano emailas  pukis@miau.com

Norvegų kalba
Sveiki atvykę į mano tinklaraštį. Pagrindinis akcentas šioje svetainėje yra norvegų kalbos mokymasis, bet kitos informacijos irgi bus. Jei kilo kokių klausimų ar pageidavimų rašykite post@knopka3.lt

Paspaudus „Patinka“, jūs savo Facebook juostoje matysite šios svetainės naujausius įrašus ir dar daugiau.

Papasakok draugui

Tarimas


Radau katę lauke.
Daviau varda Maggi-Miau.
Kas nori ja rūpintis, skambinkite +37064690450 (Ji Vilniuje), jai reikio namų. Siusiuku ir kakučiu daro į dėžutę

Twitter