Paskutinis atnaujinimas: 21 liepos 2014 в 16:02
RSS / Facebook
rss Prisijunk prie mūsų Facebook'e

Sužinokite naujienas pirmieji

Kraunasi...Kraunasi...




Google reklama

Lietuvių kalboje mes sakome: Aš sergu. Norvegai gi sako (jei verstume tiesiogiai iš norvegų į lietuvių kalbą): Aš esu susirgęs (usi) – Jeg er syk. Čia toks nedidelis skirtumas. Helen er fortsatt syk.  Helen iki šiol serga. Jeg kan ikke komme, fordi jeg er syk. Aš negaliu ateiti, nes aš sergu. Han var syk, derfor [...]


Infinitiv Vertimas Presens(Esamasis l.) Preteritum(Būtasis l.) Partisip II løpe bėgti løper løp løpt Tai gana paprastas žodis, kurio vertimas yra BĖGTI. Šis žodis gali būti vartojamas su  prielinksniais ir įgyja kitokią prasmę, bet daugiausiai šis žodis vienaip ar kitaip susijęs su “bėgimu”. Løper av seg – numesti – dar galima sakyti  gå ned Han har løpt av [...]


Žymos

Įrašų žymos
galbūt det ir de regnbue Ja ir Jo nors vovere syk atsiprašymas norvegų kalba Velykos Norvegijoje Det modaliniai veiksmažodžiai svečiuotis derfor ir fordi sveikinimas Max Manus kaip išmokti norvegų kalbą Norvegų kalbos pamokos internete gramatika preposisjoner barn på tide spalvos jaunoji karta norvegiškos dainos infinityvas Det er norvegų kalba savarankiškai kantarell spørre liten savaitės dienos veiksmažodis Abėcėlė selv om plaukai klausti jungtukas MENS raidė D sociumas apsilankymas spalvų šou dit hit jungtukai norvegiškos pasakos su vertimu norvegu kalbos kursai internetu og pamokos norvegų kalbos žodinėlis dainos norvegų kalba išsireiškimai norvegų kalba farger tendencijos katinai jobbe grybas vaskemaskin gal Konfuicijus būtasis laikas Žodinėlis audiopasaka būtasis dažninis laikas norvegų lietuvių žodinelis bestemt og ubestemt form Žakas Fresko Gyvūnai mėlynės Liepiamoji nuosaka norvegu kalba nemokamai Demokratija der adjektiv netaisyklingi veiksmažodžiai norvegų kalba laikas baravykas tid hår skalbimo mašina juokingi katinai i tarimas gydytojas raidė K vaikų auklėjimas norvegų kalbos gramatika audiopasaka norvegu kalba artikelis norvegų kalba mokestis GMO @ ir skyrybos ženklai Būsimasis laikas norvegų kalboje nežinojimas inn/inne automobilis lurer på om norvegu abecele Daiktavardžio giminė Žymimoji ir nežymimoji forma paukščių skrydis pasakos prikolas vaikas sakinio struktūra gerumas Įvairūs norvegiškas kinas Sangrąžiniai veiksmažodžiai netaisyklingi veiksmažodžiai malonus daugiskaita prielinksniai sopp pamoka1 kilmininko linksnis norvegu kalbos pamokos internete nemokamai gramatika norvegų kalba presens personlige pronomen vaivorykštė norvegų-lietuvių kalbos žodinėlis vær så god ir vær så snill påske būsimasis laikas do koselig norveu kalba internete eiti bendratis passe seg mobilioji įranga ut/ute norvegų kalbos pamokos avgift Būdvardžiai en kos skaitvardžiai nelinksniuojami būdvardžiai her Būsimasis laikas norvegu kalboje. Užduotis reklama blåbær asmeniniai įvardžiai passe skaitymas ir klausymas morgen kelintiniai skaitvardžiai žodžių sutrumpinimai skandinaviški filmai artikeliai futurum Infinitiv norvegišku tekstų skaitymas ir klausymas prieveksmis vente kanskje rankų tirpimas verb Imperativ lege laimė norvegų kalba internetu esamasis laikas norvegų kalba passe på norvegų kalbos testas pasaka su vertimu IKKE laikas norvegiškai norvegų kalba kose seg mėgautis vite rinkliava
21 rugsėjo 2012

Norvegų kalbos abėcėlė

Norvegų kalbos abėcėlėje yra 29 raides, taip pat kaip ir danų kalbos abėcėlėje.

  Tarimas lietuvių kalba
A a a
B b
C c
D d
E e ė
F f ėf
G g
H h ho
I i i
J j je
K k ko
L l ėl'
M m ėm
N n ėn
O o u
P p
Q q kiu
R r er'
S s ės
T t
U u iu
V v
W w dobėlt ve
X x eks
Y y y
Z z set
Æ æ e
Ø ø io
Å å o

 

Norvegų kalba. Istorija.

Norvegų kalba priklauso šiaurės germanų kalbų grupei kartu su švedų, danų, islandų ir farerų kalbomis.
Skandinavų kalbos – norvegų, švedų ir danų kalbos yra labai panašios.
Norvegai, danai ir švedai supranta vieni kitus be jokių problemų. Yra net išsireiškimas – "kalbėti skandinaviškai".

RUNOS – pirmasis raidynas Šiaurėje (taip skandinavai vadino savo gimtinę – Norden )

URNORDISK (apie 200 – 700 mm) buvo pirma bendra kalba šiaurėje (Norden). Joje buvo daug ilgų žodžių.

NORRØN (apie 700 – 1370) arba SENOJI NORVEGŲ KALBA. Apie žinome gana daug. Ja šnekėjo vikingai. Žodžiai buvo jau trumpesni.
Vakarų šalyse, kur apsistojo vikingai (Islandija, Farerų salos, Airija), paplito senoji norvegų kalba.
Po 1000 metų Norvegija apsikrikštijo ir tada į gryną senąją norvegų kalbą pradėjo plūsti lotynų kalbos žodžiai.
Apie 1050 metais buvo parašyti pirmieji tekstai lotyniškomis raidėmis.  Bet paprasti žmonės ir toliau kalbėjo įvairiais dialektais

MELLOMNORSK (1370 – 1550 mm) – pereinamasis periodas tarp senosios norvegų kalbos (norrøn) ir naujosios norvegų kalbos. Rašytinė norvegų kalba labai pasikeitė šiuo periodu. Atėjo žodžiai iš anglų ir vokiečių kalbos. Taip pat norvegų kalba buvo paveikta švedų ir danų.

1380 metais Norvegija susijungė su Danija ir danų kalba tapo  Norvegijos rašytine kalba. Šnekamoji kalba irgi pasikeitė, bet norvegai daugiausiai šnekėjo senąją norvegų kalba.Reformacijos laikais (apie 1536) buvo svarbu išplatinti religinio turinio knygas. O Norvegijoje literatūra buvo platinama ne norvegų, o danų kalba. Danų kalba liko vienintele rašytine kalba norvegijoje.

Po 1814 metų .

Norvegijos sąjunga su Danija pasibaigė 1814 metais. Tais pačiais metais Norvegija priėmė savo konstituciją ir susimąstė apie norvegų kalbos sunorminimą.

Toliau norvegų kalba vystosi dvejomis kryptimis:
bokmål  ir
nynorsk

laukite pratęsimo:)

 

 



Įrašai susiję su





Palikti komentarą

Norvegų kalba
Sveiki atvykę į mano tinklaraštį. Pagrindinis akcentas šioje svetainėje yra norvegų kalbos mokymasis, bet kitos informacijos irgi bus. Jei kilo kokių klausimų ar pageidavimų rašykite post@knopka3.lt

Paspaudus „Patinka“, jūs savo Facebook juostoje matysite šios svetainės naujausius įrašus ir dar daugiau.

Papasokok draugui

Tarimas

Savaitės video


Radau katę lauke.
Daviau varda Maggi-Miau.
Kas nori ja rūpintis, skambinkite +37064690450 (Ji Vilniuje), jai reikio namų. Siusiuku ir kakučiu daro į dėžutę

Twitter