Paskutinis atnaujinimas: 21 December 2014 в 23:11
RSS / Facebook
rss Подпишитесь на RSS, чтобы всегда быть в курсе событий.

Sužinokite naujienas pirmieji

Kadangi svetainė buvo sulaužyta, ne visas duomenis galiu atkurti. Prisirašykite iš naujo.

* indicates required

Google reklama

24 January 2013 · Sociumas

8 October 2012 · Norvegų kalba

Bendratis (infinitivas) norvegų kalba yra nekaitoma veiksmažodžio forma, kurios nevaržo nei asmens, nei skaičiaus, nei laiko, nei nuosakos kategorija. Tai neasmenuojamoji pagrindinė veiksmažodžio forma. Bendratis atsako į klausimą “Ka daryti?” . Norvegų kalboje bendratis (infinitiv) vartojamas su dalelytė   å . Dauguma veikmažodžių infinitivas turi galūnę -e. å kjøpe pirkti


Žymos

Įrašų žymos
klausti mėgautis futurum sopp prielinksniai Det asmeniniai įvardžiai gydytojas kantarell jungtukas MENS Konfuicijus raidė D gramatika norvegų kalba norvegu abecele galbūt juokingi katinai Būsimasis laikas norvegų kalboje Imperativ Abėcėlė derfor ir fordi vaikų auklėjimas esamasis laikas norvegų kalba mobilioji įranga GMO nors sociumas vaskemaskin koselig katinai dit gramatika norvegų-lietuvių kalbos žodinėlis kanskje personlige pronomen grybas skalbimo mašina Infinitiv atsiprašymas norvegų kalba plaukai spalvų šou žodžių sutrumpinimai prikolas vaivorykštė norvegiškos dainos žodžių tvarka klausiamajame sakinyje daugiskaita pasakos morgen Būsimasis laikas norvegu kalboje. Užduotis kilmininko linksnis avgift svečiuotis IKKE selv om sakinio struktūra kelintiniai skaitvardžiai laikas norvegiškai gal hit rankų tirpimas lurer på om artikeliai passe seg prieveksmis norvegų kalba savaitės dienos påske tendencijos barn spalvos modaliniai veiksmažodžiai norvegų kalbos žodinėlis verb norvegų kalbos testas pamoka1 norvegų kalba savarankiškai Daiktavardžio giminė vovere norvegų kalbos gramatika Žymimoji ir nežymimoji forma på tide audiopasaka norvegu kalba skaitvardžiai išsireiškimai norvegų kalba hår regnbue būtasis laikas laimė spørre audiopasaka her passe på norvegiškos pasakos su vertimu reklama infinityvas skaitymas ir klausymas norvegų kalbos pamokos paukščių skrydis vær så god ir vær så snill laikas raidė K pasaka su vertimu @ ir skyrybos ženklai netaisyklingi veiksmažodžiai do jobbe kose seg vaikas norvegų lietuvių žodinelis rinkliava Sangrąžiniai veiksmažodžiai Det er kaip išmokti norvegų kalbą Ja ir Jo inn/inne bendratis Max Manus tarimas norvegu kalbos kursai internetu baravykas pamokos liten skandinaviški filmai det ir de mokestis adjektiv vente Įvairūs Liepiamoji nuosaka artikelis norvegų kalba sveikinimas dainos norvegų kalba der gerumas nelinksniuojami būdvardžiai Velykos Norvegijoje apsilankymas lege būtasis dažninis laikas netaisyklingi veiksmažodžiai norvegų kalba bestemt og ubestemt form blåbær norvegišku tekstų skaitymas ir klausymas norvegų kalba internetu būsimasis laikas Gyvūnai en kos presens Žodinėlis i Norvegų kalbos pamokos internete jaunoji karta eiti norvegiškas kinas farger jungtukai passe norvegu kalba nemokamai norveu kalba internete og mėlynės vite automobilis Žakas Fresko nežinojimas norvegu kalbos pamokos internete nemokamai malonus syk Būdvardžiai tid preposisjoner veiksmažodis ut/ute Demokratija
21 September 2012

Norvegų kalbos abėcėlė

Norvegų kalbos abėcėlėje yra 29 raides, taip pat kaip ir danų kalbos abėcėlėje.

  Tarimas lietuvių kalba
A a a
B b
C c
D d
E e ė
F f ėf
G g
H h ho
I i i
J j je
K k ko
L l ėl'
M m ėm
N n ėn
O o u
P p
Q q kiu
R r er'
S s ės
T t
U u iu
V v
W w dobėlt ve
X x eks
Y y y
Z z set
Æ æ e
Ø ø io
Å å o

 

Norvegų kalba. Istorija.

Norvegų kalba priklauso šiaurės germanų kalbų grupei kartu su švedų, danų, islandų ir farerų kalbomis.
Skandinavų kalbos – norvegų, švedų ir danų kalbos yra labai panašios.
Norvegai, danai ir švedai supranta vieni kitus be jokių problemų. Yra net išsireiškimas – "kalbėti skandinaviškai".

RUNOS – pirmasis raidynas Šiaurėje (taip skandinavai vadino savo gimtinę – Norden )

URNORDISK (apie 200 – 700 mm) buvo pirma bendra kalba šiaurėje (Norden). Joje buvo daug ilgų žodžių.

NORRØN (apie 700 – 1370) arba SENOJI NORVEGŲ KALBA. Apie žinome gana daug. Ja šnekėjo vikingai. Žodžiai buvo jau trumpesni.
Vakarų šalyse, kur apsistojo vikingai (Islandija, Farerų salos, Airija), paplito senoji norvegų kalba.
Po 1000 metų Norvegija apsikrikštijo ir tada į gryną senąją norvegų kalbą pradėjo plūsti lotynų kalbos žodžiai.
Apie 1050 metais buvo parašyti pirmieji tekstai lotyniškomis raidėmis.  Bet paprasti žmonės ir toliau kalbėjo įvairiais dialektais

MELLOMNORSK (1370 – 1550 mm) – pereinamasis periodas tarp senosios norvegų kalbos (norrøn) ir naujosios norvegų kalbos. Rašytinė norvegų kalba labai pasikeitė šiuo periodu. Atėjo žodžiai iš anglų ir vokiečių kalbos. Taip pat norvegų kalba buvo paveikta švedų ir danų.

1380 metais Norvegija susijungė su Danija ir danų kalba tapo  Norvegijos rašytine kalba. Šnekamoji kalba irgi pasikeitė, bet norvegai daugiausiai šnekėjo senąją norvegų kalba.Reformacijos laikais (apie 1536) buvo svarbu išplatinti religinio turinio knygas. O Norvegijoje literatūra buvo platinama ne norvegų, o danų kalba. Danų kalba liko vienintele rašytine kalba norvegijoje.

Po 1814 metų .

Norvegijos sąjunga su Danija pasibaigė 1814 metais. Tais pačiais metais Norvegija priėmė savo konstituciją ir susimąstė apie norvegų kalbos sunorminimą.

Toliau norvegų kalba vystosi dvejomis kryptimis:
bokmål  ir
nynorsk

laukite pratęsimo:)

 

 



Įrašai susiję su





Palikti komentarą

Norvegų kalba
Sveiki atvykę į mano tinklaraštį. Pagrindinis akcentas šioje svetainėje yra norvegų kalbos mokymasis, bet kitos informacijos irgi bus. Jei kilo kokių klausimų ar pageidavimų rašykite post@knopka3.lt

Paspaudus „Patinka“, jūs savo Facebook juostoje matysite šios svetainės naujausius įrašus ir dar daugiau.

Papasakok draugui

Tarimas

Savaitės video


Radau katę lauke.
Daviau varda Maggi-Miau.
Kas nori ja rūpintis, skambinkite +37064690450 (Ji Vilniuje), jai reikio namų. Siusiuku ir kakučiu daro į dėžutę

Twitter

Наш микроблог на Twitter