Paskutinis atnaujinimas: 21 liepos 2014 в 16:02
RSS / Facebook
rss Prisijunk prie mūsų Facebook'e

Sužinokite naujienas pirmieji

Kraunasi...Kraunasi...




Google reklama

et hus – namas (kaip pastatas) (et) hjem – namai (kaip vieta) Jeg er inne i huset. Aš esu namo viduje. (Pastato viduje). Jeg er hjemme – Aš esu namuose. et aldershjem – senelių namai ( jie ten gyvena) et kulturhus – kultūros namai (niekas ten negyvena) Jeg går hjem – Aš einu namo. Jeg [...]


Infinitiv Vertimas Presens(Esamasis l.) Preteritum(Būtasis l.) Partisip II skrike rėkti skriker skrek skreket   Naboen min skriker til barna sine. Mano kaimynas rėkia ant savo vaikų. Babyen  skriker om kvelden. Kūdikis vakarais rėkia. Han skriker  rett ut av full hals. Jis  rėkia iš visų jėgų. Han skrik uten stopp i tre timer. Jis rėkė be sustojimo 3 valandas.    Et [...]


Žymos

Įrašų žymos
skaitymas ir klausymas nors norvegu kalbos kursai internetu påske laikas Daiktavardžio giminė vovere infinityvas būtasis dažninis laikas netaisyklingi veiksmažodžiai norvegų kalba prielinksniai hit raidė D norvegiškos pasakos su vertimu nežinojimas @ ir skyrybos ženklai Žodinėlis norvegų kalba internetu Velykos Norvegijoje vær så god ir vær så snill sopp gydytojas sociumas apsilankymas laikas norvegiškai dainos norvegų kalba Ja ir Jo galbūt kanskje norvegu kalba nemokamai Norvegų kalbos pamokos internete bendratis skalbimo mašina farger vaskemaskin kantarell juokingi katinai passe på mėlynės asmeniniai įvardžiai pamokos Imperativ norvegų kalba savarankiškai norvegiškos dainos gerumas norvegų kalbos gramatika automobilis Žymimoji ir nežymimoji forma vite Det er i verb adjektiv regnbue kelintiniai skaitvardžiai spalvos spalvų šou plaukai skandinaviški filmai blåbær rankų tirpimas her kilmininko linksnis preposisjoner Įvairūs raidė K pamoka1 daugiskaita norvegiškas kinas artikelis norvegų kalba på tide passe seg Konfuicijus Liepiamoji nuosaka barn kaip išmokti norvegų kalbą rinkliava futurum spørre vente syk pasakos gramatika koselig vaivorykštė vaikas mobilioji įranga jaunoji karta norvegų lietuvių žodinelis vaikų auklėjimas netaisyklingi veiksmažodžiai passe hår norveu kalba internete lurer på om Infinitiv presens morgen der Būdvardžiai katinai norvegų kalbos pamokos norvegu kalbos pamokos internete nemokamai mėgautis veiksmažodis derfor ir fordi IKKE pasaka su vertimu liten norvegų-lietuvių kalbos žodinėlis prikolas būsimasis laikas dit bestemt og ubestemt form tid Abėcėlė audiopasaka Demokratija kose seg inn/inne nelinksniuojami būdvardžiai Žakas Fresko laimė sakinio struktūra malonus savaitės dienos jobbe norvegų kalbos žodinėlis išsireiškimai norvegų kalba gal personlige pronomen Gyvūnai baravykas svečiuotis paukščių skrydis tarimas Max Manus klausti norvegišku tekstų skaitymas ir klausymas grybas žodžių sutrumpinimai norvegu abecele prieveksmis atsiprašymas norvegų kalba mokestis esamasis laikas norvegų kalba GMO Sangrąžiniai veiksmažodžiai jungtukas MENS og sveikinimas audiopasaka norvegu kalba avgift tendencijos do modaliniai veiksmažodžiai eiti gramatika norvegų kalba reklama artikeliai jungtukai Būsimasis laikas norvegu kalboje. Užduotis skaitvardžiai norvegų kalba Det det ir de būtasis laikas lege Būsimasis laikas norvegų kalboje en kos norvegų kalbos testas selv om ut/ute
21 rugsėjo 2012

Norvegų kalbos abėcėlė

Norvegų kalbos abėcėlėje yra 29 raides, taip pat kaip ir danų kalbos abėcėlėje.

  Tarimas lietuvių kalba
A a a
B b
C c
D d
E e ė
F f ėf
G g
H h ho
I i i
J j je
K k ko
L l ėl'
M m ėm
N n ėn
O o u
P p
Q q kiu
R r er'
S s ės
T t
U u iu
V v
W w dobėlt ve
X x eks
Y y y
Z z set
Æ æ e
Ø ø io
Å å o

 

Norvegų kalba. Istorija.

Norvegų kalba priklauso šiaurės germanų kalbų grupei kartu su švedų, danų, islandų ir farerų kalbomis.
Skandinavų kalbos – norvegų, švedų ir danų kalbos yra labai panašios.
Norvegai, danai ir švedai supranta vieni kitus be jokių problemų. Yra net išsireiškimas – "kalbėti skandinaviškai".

RUNOS – pirmasis raidynas Šiaurėje (taip skandinavai vadino savo gimtinę – Norden )

URNORDISK (apie 200 – 700 mm) buvo pirma bendra kalba šiaurėje (Norden). Joje buvo daug ilgų žodžių.

NORRØN (apie 700 – 1370) arba SENOJI NORVEGŲ KALBA. Apie žinome gana daug. Ja šnekėjo vikingai. Žodžiai buvo jau trumpesni.
Vakarų šalyse, kur apsistojo vikingai (Islandija, Farerų salos, Airija), paplito senoji norvegų kalba.
Po 1000 metų Norvegija apsikrikštijo ir tada į gryną senąją norvegų kalbą pradėjo plūsti lotynų kalbos žodžiai.
Apie 1050 metais buvo parašyti pirmieji tekstai lotyniškomis raidėmis.  Bet paprasti žmonės ir toliau kalbėjo įvairiais dialektais

MELLOMNORSK (1370 – 1550 mm) – pereinamasis periodas tarp senosios norvegų kalbos (norrøn) ir naujosios norvegų kalbos. Rašytinė norvegų kalba labai pasikeitė šiuo periodu. Atėjo žodžiai iš anglų ir vokiečių kalbos. Taip pat norvegų kalba buvo paveikta švedų ir danų.

1380 metais Norvegija susijungė su Danija ir danų kalba tapo  Norvegijos rašytine kalba. Šnekamoji kalba irgi pasikeitė, bet norvegai daugiausiai šnekėjo senąją norvegų kalba.Reformacijos laikais (apie 1536) buvo svarbu išplatinti religinio turinio knygas. O Norvegijoje literatūra buvo platinama ne norvegų, o danų kalba. Danų kalba liko vienintele rašytine kalba norvegijoje.

Po 1814 metų .

Norvegijos sąjunga su Danija pasibaigė 1814 metais. Tais pačiais metais Norvegija priėmė savo konstituciją ir susimąstė apie norvegų kalbos sunorminimą.

Toliau norvegų kalba vystosi dvejomis kryptimis:
bokmål  ir
nynorsk

laukite pratęsimo:)

 

 



Įrašai susiję su





Palikti komentarą

Norvegų kalba
Sveiki atvykę į mano tinklaraštį. Pagrindinis akcentas šioje svetainėje yra norvegų kalbos mokymasis, bet kitos informacijos irgi bus. Jei kilo kokių klausimų ar pageidavimų rašykite post@knopka3.lt

Paspaudus „Patinka“, jūs savo Facebook juostoje matysite šios svetainės naujausius įrašus ir dar daugiau.

Papasokok draugui

Tarimas

Savaitės video


Radau katę lauke.
Daviau varda Maggi-Miau.
Kas nori ja rūpintis, skambinkite +37064690450 (Ji Vilniuje), jai reikio namų. Siusiuku ir kakučiu daro į dėžutę

Twitter