Paskutinis atnaujinimas: 21 liepos 2014 в 16:02
RSS / Facebook
rss Prisijunk prie mūsų Facebook'e

Sužinokite naujienas pirmieji

Kraunasi...Kraunasi...




Google reklama

13 liepos 2014 · Gramatika

Sveiki, tam kad papasakočiau jums apie žodžių tvarką sakiniuose, man reikia šiek tiek pasakyti apskritai apie sakinių struktūrą. Kad vėliau mums būtų lengviau. Pabandysiu labai paprastai. 1. VIENTISINIS sakinys (paprastas) sakinis – tai 1 sakinio sakinys:) Kai yra tik vienas veiksnys ir vienas tarinys. Jeg venter på svar. Aš laukiu atsakymo. [Jaj vėntėr po svar] [...]


6 gruodžio 2012 · Norvegų kalbos pamokos

En gang til -  Dar kartą; En siste gang – Paskutinį kartą; Bare -Tik;


Žymos

Įrašų žymos
norvegišku tekstų skaitymas ir klausymas Sangrąžiniai veiksmažodžiai en kos kelintiniai skaitvardžiai og Det er Det jaunoji karta daugiskaita laikas på tide norvegiškos pasakos su vertimu sopp vente pamoka1 raidė D norvegų kalba rankų tirpimas norvegų lietuvių žodinelis norveu kalba internete skaitvardžiai vaikų auklėjimas galbūt passe på personlige pronomen nežinojimas juokingi katinai Konfuicijus jungtukas MENS Žymimoji ir nežymimoji forma tid spørre norvegų kalba savarankiškai norvegiškos dainos norvegu abecele selv om modaliniai veiksmažodžiai derfor ir fordi audiopasaka futurum veiksmažodis Įvairūs būtasis laikas laimė vaikas passe seg Imperativ laikas norvegiškai žodžių tvarka klausiamajame sakinyje liten Būsimasis laikas norvegu kalboje. Užduotis žodžių sutrumpinimai artikelis norvegų kalba Demokratija Ja ir Jo nors grybas gal sveikinimas prikolas prielinksniai Infinitiv Žakas Fresko mobilioji įranga artikeliai do Būdvardžiai sociumas norvegų kalbos pamokos automobilis rinkliava norvegų kalba internetu išsireiškimai norvegų kalba tarimas reklama sakinio struktūra netaisyklingi veiksmažodžiai norvegų kalba norvegu kalba nemokamai Žodinėlis norvegu kalbos pamokos internete nemokamai paukščių skrydis norvegų kalbos gramatika hår mokestis katinai presens spalvos gramatika norvegų kalba skandinaviški filmai passe nelinksniuojami būdvardžiai mėlynės kaip išmokti norvegų kalbą Gyvūnai påske koselig kilmininko linksnis eiti kose seg gerumas raidė K det ir de hit Max Manus pasakos verb apsilankymas IKKE vær så god ir vær så snill baravykas vovere syk i infinityvas skalbimo mašina savaitės dienos preposisjoner dainos norvegų kalba bestemt og ubestemt form dit pasaka su vertimu norvegu kalbos kursai internetu malonus vaivorykštė gramatika svečiuotis her tendencijos norvegiškas kinas lege Būsimasis laikas norvegų kalboje @ ir skyrybos ženklai norvegų kalbos žodinėlis audiopasaka norvegu kalba Liepiamoji nuosaka prieveksmis jungtukai plaukai der gydytojas adjektiv avgift pamokos klausti norvegų kalbos testas esamasis laikas norvegų kalba blåbær Daiktavardžio giminė būsimasis laikas morgen skaitymas ir klausymas norvegų-lietuvių kalbos žodinėlis lurer på om atsiprašymas norvegų kalba ut/ute kanskje Abėcėlė barn būtasis dažninis laikas inn/inne kantarell bendratis asmeniniai įvardžiai Velykos Norvegijoje Norvegų kalbos pamokos internete netaisyklingi veiksmažodžiai vite GMO mėgautis vaskemaskin farger jobbe regnbue
21 rugsėjo 2012

Norvegų kalbos abėcėlė

Norvegų kalbos abėcėlėje yra 29 raides, taip pat kaip ir danų kalbos abėcėlėje.

  Tarimas lietuvių kalba
A a a
B b
C c
D d
E e ė
F f ėf
G g
H h ho
I i i
J j je
K k ko
L l ėl'
M m ėm
N n ėn
O o u
P p
Q q kiu
R r er'
S s ės
T t
U u iu
V v
W w dobėlt ve
X x eks
Y y y
Z z set
Æ æ e
Ø ø io [Nėra atitikmens lietuvių kalboje.Čia reikia paklausyti šios raidės tarimą]
Å å o

 

Norvegų kalba. Istorija.

Norvegų kalba priklauso šiaurės germanų kalbų grupei kartu su švedų, danų, islandų ir farerų kalbomis.
Skandinavų kalbos – norvegų, švedų ir danų kalbos yra labai panašios.
Norvegai, danai ir švedai supranta vieni kitus be jokių problemų. Yra net išsireiškimas – "kalbėti skandinaviškai".

RUNOS – pirmasis raidynas Šiaurėje (taip skandinavai vadino savo gimtinę – Norden )

URNORDISK (apie 200 – 700 mm) buvo pirma bendra kalba šiaurėje (Norden). Joje buvo daug ilgų žodžių.

NORRØN (apie 700 – 1370) arba SENOJI NORVEGŲ KALBA. Apie žinome gana daug. Ja šnekėjo vikingai. Žodžiai buvo jau trumpesni.
Vakarų šalyse, kur apsistojo vikingai (Islandija, Farerų salos, Airija), paplito senoji norvegų kalba.
Po 1000 metų Norvegija apsikrikštijo ir tada į gryną senąją norvegų kalbą pradėjo plūsti lotynų kalbos žodžiai.
Apie 1050 metais buvo parašyti pirmieji tekstai lotyniškomis raidėmis.  Bet paprasti žmonės ir toliau kalbėjo įvairiais dialektais

MELLOMNORSK (1370 – 1550 mm) – pereinamasis periodas tarp senosios norvegų kalbos (norrøn) ir naujosios norvegų kalbos. Rašytinė norvegų kalba labai pasikeitė šiuo periodu. Atėjo žodžiai iš anglų ir vokiečių kalbos. Taip pat norvegų kalba buvo paveikta švedų ir danų.

1380 metais Norvegija susijungė su Danija ir danų kalba tapo  Norvegijos rašytine kalba. Šnekamoji kalba irgi pasikeitė, bet norvegai daugiausiai šnekėjo senąją norvegų kalba.Reformacijos laikais (apie 1536) buvo svarbu išplatinti religinio turinio knygas. O Norvegijoje literatūra buvo platinama ne norvegų, o danų kalba. Danų kalba liko vienintele rašytine kalba norvegijoje.

Po 1814 metų .

Norvegijos sąjunga su Danija pasibaigė 1814 metais. Tais pačiais metais Norvegija priėmė savo konstituciją ir susimąstė apie norvegų kalbos sunorminimą.

Toliau norvegų kalba vystosi dvejomis kryptimis:
bokmål  ir
nynorsk

laukite pratęsimo:)

 

 

 



Įrašai susiję su





Palikti komentarą

Norvegų kalba
Sveiki atvykę į mano tinklaraštį. Pagrindinis akcentas šioje svetainėje yra norvegų kalbos mokymasis, bet kitos informacijos irgi bus. Jei kilo kokių klausimų ar pageidavimų rašykite post@knopka3.lt

Paspaudus „Patinka“, jūs savo Facebook juostoje matysite šios svetainės naujausius įrašus ir dar daugiau.

Papasakok draugui

Tarimas

Savaitės video


Radau katę lauke.
Daviau varda Maggi-Miau.
Kas nori ja rūpintis, skambinkite +37064690450 (Ji Vilniuje), jai reikio namų. Siusiuku ir kakučiu daro į dėžutę

Twitter