Paskutinis atnaujinimas: 21 December 2014 в 23:11
Norvegų kalba

Sužinokite naujienas pirmieji

* indicates required

Google reklama

Og nok en gang satte magikeren seg i tenkestolen sin for å bestemme seg for hva han skulle gjøre. Han tenkte og tenkte, ja, han tenkte så det knaket. Og denne gangen laget han en plan. Han innså at en ekte venn vil være en som kom til å lete etter ham, akkurat like mye […]


19 October 2012 · Norvegų kalbos pamokos

Pirmoje pamokoje mokomes  norvegų kalbos abecėlės. Dar pirmi 5 žodžiai: Skliausteliuose tarimas lietuvių kalba aš  –  jeg  (jai) tu – du    (diu) vadintis – å hete   ( o hete) kommer – atvykti hva- kas   (va) Jeg heter Linas.  – Mano vardas Linas. Hva heter du? –  Kuo tu vardu? Užduotis. Susirasti  norvegų kalbos vadovėlių ir […]


Žymos

Įrašų žymos
dit sociumas Velykos Norvegijoje Žymimoji ir nežymimoji forma derfor ir fordi påske skaitymas ir klausymas būtasis laikas ut/ute Abėcėlė vær så god ir vær så snill spørre norvegų kalba internetu modaliniai veiksmažodžiai IKKE audiopasaka norvegu kalba tid prikolas norvegų kalba savarankiškai prieveksmis vaikas presens žodžių tvarka klausiamajame sakinyje rankų tirpimas Liepiamoji nuosaka norvegiškos pasakos su vertimu Imperativ passe katinai inn/inne sveikinimas Norvegų kalbos pamokos internete daugiskaita pasaka su vertimu rinkliava kanskje futurum verb nors hit norveu kalba internete der netaisyklingi veiksmažodžiai norvegų kalba sakinio struktūra laikas norvegiškos dainos vite koselig vovere norvegišku tekstų skaitymas ir klausymas pamoka1 Būdvardžiai norvegų kalbos gramatika Įvairūs Det det ir de būtasis dažninis laikas passe på mėgautis morgen norvegų-lietuvių kalbos žodinėlis Būsimasis laikas norvegu kalboje. Užduotis gal Konfuicijus nelinksniuojami būdvardžiai žodžių sutrumpinimai paukščių skrydis norvegu kalbos kursai internetu skaitvardžiai artikelis norvegų kalba asmeniniai įvardžiai norvegų kalba esamasis laikas norvegų kalba på tide raidė D selv om raidė K Žakas Fresko savaitės dienos norvegų lietuvių žodinelis i mobilioji įranga blåbær laikas norvegiškai galbūt netaisyklingi veiksmažodžiai eiti spalvos gerumas audiopasaka jaunoji karta Būsimasis laikas norvegų kalboje norvegu abecele norvegų kalbos pamokos hår @ ir skyrybos ženklai kaip išmokti norvegų kalbą mėlynės vaskemaskin Infinitiv norvegu kalba nemokamai kilmininko linksnis bestemt og ubestemt form mokestis malonus prielinksniai norvegiškas kinas gramatika skandinaviški filmai juokingi katinai vaikų auklėjimas vente tarimas apsilankymas pasakos Ja ir Jo Det er atsiprašymas norvegų kalba farger kantarell syk tendencijos laimė kose seg sopp klausti norvegų kalbos žodinėlis nežinojimas avgift vaivorykštė bendratis og her būsimasis laikas skalbimo mašina pamokos norvegu kalbos pamokos internete nemokamai personlige pronomen jungtukas MENS Sangrąžiniai veiksmažodžiai gramatika norvegų kalba kelintiniai skaitvardžiai lege jobbe barn Demokratija GMO automobilis Žodinėlis jungtukai spalvų šou en kos svečiuotis baravykas norvegų kalbos testas adjektiv Max Manus artikeliai dainos norvegų kalba do išsireiškimai norvegų kalba infinityvas passe seg plaukai gydytojas regnbue reklama liten Gyvūnai grybas preposisjoner veiksmažodis lurer på om Daiktavardžio giminė
21 September 2012

Norvegų kalbos abėcėlė

Norvegų kalbos abėcėlėje yra 29 raides, taip pat kaip ir danų kalbos abėcėlėje.

  Tarimas lietuvių kalba
A a a
B b
C c
D d
E e ė
F f ėf
G g
H h ho
I i i
J j je
K k ko
L l ėl'
M m ėm
N n ėn
O o u
P p
Q q kiu
R r er'
S s ės
T t
U u iu
V v
W w dobėlt ve
X x eks
Y y y
Z z set
Æ æ e
Ø ø io
Å å o

 

Norvegų kalba. Istorija.

Norvegų kalba priklauso šiaurės germanų kalbų grupei kartu su švedų, danų, islandų ir farerų kalbomis.
Skandinavų kalbos – norvegų, švedų ir danų kalbos yra labai panašios.
Norvegai, danai ir švedai supranta vieni kitus be jokių problemų. Yra net išsireiškimas – "kalbėti skandinaviškai".

RUNOS – pirmasis raidynas Šiaurėje (taip skandinavai vadino savo gimtinę – Norden )

URNORDISK (apie 200 – 700 mm) buvo pirma bendra kalba šiaurėje (Norden). Joje buvo daug ilgų žodžių.

NORRØN (apie 700 – 1370) arba SENOJI NORVEGŲ KALBA. Apie žinome gana daug. Ja šnekėjo vikingai. Žodžiai buvo jau trumpesni.
Vakarų šalyse, kur apsistojo vikingai (Islandija, Farerų salos, Airija), paplito senoji norvegų kalba.
Po 1000 metų Norvegija apsikrikštijo ir tada į gryną senąją norvegų kalbą pradėjo plūsti lotynų kalbos žodžiai.
Apie 1050 metais buvo parašyti pirmieji tekstai lotyniškomis raidėmis.  Bet paprasti žmonės ir toliau kalbėjo įvairiais dialektais

MELLOMNORSK (1370 – 1550 mm) – pereinamasis periodas tarp senosios norvegų kalbos (norrøn) ir naujosios norvegų kalbos. Rašytinė norvegų kalba labai pasikeitė šiuo periodu. Atėjo žodžiai iš anglų ir vokiečių kalbos. Taip pat norvegų kalba buvo paveikta švedų ir danų.

1380 metais Norvegija susijungė su Danija ir danų kalba tapo  Norvegijos rašytine kalba. Šnekamoji kalba irgi pasikeitė, bet norvegai daugiausiai šnekėjo senąją norvegų kalba.Reformacijos laikais (apie 1536) buvo svarbu išplatinti religinio turinio knygas. O Norvegijoje literatūra buvo platinama ne norvegų, o danų kalba. Danų kalba liko vienintele rašytine kalba norvegijoje.

Po 1814 metų .

Norvegijos sąjunga su Danija pasibaigė 1814 metais. Tais pačiais metais Norvegija priėmė savo konstituciją ir susimąstė apie norvegų kalbos sunorminimą.

Toliau norvegų kalba vystosi dvejomis kryptimis:
bokmål  ir
nynorsk

laukite pratęsimo:)

 

 





Įrašai susiję su





Palikti komentarą

Norvegų kalba
Sveiki atvykę į mano tinklaraštį. Pagrindinis akcentas šioje svetainėje yra norvegų kalbos mokymasis, bet kitos informacijos irgi bus. Jei kilo kokių klausimų ar pageidavimų rašykite post@knopka3.lt

Paspaudus „Patinka“, jūs savo Facebook juostoje matysite šios svetainės naujausius įrašus ir dar daugiau.

Papasakok draugui

Tarimas

Twitter

Наш микроблог на Twitter