Paskutinis atnaujinimas: 11 sausio 2014 в 18:44
RSS / Facebook
rss Prisijunk prie mūsų Facebook'e

Sužinokite naujienas pirmieji

Kraunasi...Kraunasi...




Google reklama

19 lapkričio 2012 · Norvegų kalbos pamokos

Šiandien nagrinėsime veiksmažodžius, o tiksliau esamąja laiką. Perskaitykite įrašą esamasis laikas norvegų kalboje pirmąjį dalį. Modalinius veiksmažodžius galite palikti ramybėje, nes dar neatėjo jų laikas. Juos nagrinėsime vėliau. Taip pat išmokite šiuos žodžius. jeg leser – (jaj leser) -Aš skaitau. jeg sover – (jaj sover) -Aš miegu. jeg spiser – (jaj spiser) – Aš valgau [...]


Jei prispyrė tai sakome: Jeg må på do [jaj mo po du] – Man reikia į tualetą. Bet jei esame kokiame prekybos centre ir mums reikia paklausti kur yra tualetas tai klausim: Hvor er toalettet? Kur tualetas? Kan du fortelle meg hvor toalettet er? Gal galėtum pasaykti kur yra tualetas? Pats klozėtas verčiamas kaip – [...]


Žymos

Įrašų žymos
išsireiškimai norvegų kalba žodžių sutrumpinimai norvegu kalbos kursai internetu rinkliava der nežinojimas passe på Imperativ liten savaitės dienos do galbūt farger kanskje Demokratija bestemt og ubestemt form norvegų kalbos testas syk pasakos vite norvegiškos dainos personlige pronomen tid IKKE lurer på om norvegų kalbos žodinėlis Ja ir Jo artikeliai spalvų šou plaukai gramatika netaisyklingi veiksmažodžiai spalvos vaikas laikas norvegiškai passe seg på tide GMO netaisyklingi veiksmažodžiai norvegų kalba asmeniniai įvardžiai paukščių skrydis tarimas daugiskaita rankų tirpimas norvegiškas kinas inn/inne og norvegų-lietuvių kalbos žodinėlis vær så god ir vær så snill sociumas laikas Norvegų kalbos pamokos internete veiksmažodis tendencijos blåbær Žymimoji ir nežymimoji forma norvegų kalba savarankiškai @ ir skyrybos ženklai Būdvardžiai i regnbue modaliniai veiksmažodžiai Būsimasis laikas norvegų kalboje preposisjoner norvegiškos pasakos su vertimu prielinksniai verb Žodinėlis dit vaikų auklėjimas ut/ute norvegišku tekstų skaitymas ir klausymas Liepiamoji nuosaka barn raidė K morgen Velykos Norvegijoje gerumas kelintiniai skaitvardžiai her grybas malonus vovere mobilioji įranga norvegu kalba nemokamai selv om norvegų lietuvių žodinelis Konfuicijus påske mokestis mėgautis jungtukai Max Manus norvegų kalbos pamokos bendratis automobilis spørre laimė skaitvardžiai sopp nors apsilankymas Det norvegų kalba internetu hår avgift artikelis norvegų kalba norvegu kalbos pamokos internete nemokamai prieveksmis nelinksniuojami būdvardžiai koselig būtasis dažninis laikas esamasis laikas norvegų kalba Įvairūs klausti norvegų kalbos gramatika raidė D adjektiv audiopasaka gramatika norvegų kalba prikolas Sangrąžiniai veiksmažodžiai būtasis laikas skandinaviški filmai eiti Būsimasis laikas norvegu kalboje. Užduotis norvegų kalba en kos hit pasaka su vertimu audiopasaka norvegu kalba mėlynės Gyvūnai norveu kalba internete norvegu abecele futurum lege infinityvas katinai Det er juokingi katinai Abėcėlė kose seg skaitymas ir klausymas jobbe vaivorykštė kaip išmokti norvegų kalbą vaskemaskin svečiuotis Daiktavardžio giminė gydytojas kilmininko linksnis derfor ir fordi kantarell gal passe pamokos presens sveikinimas skalbimo mašina Infinitiv vente reklama dainos norvegų kalba Žakas Fresko pamoka1 būsimasis laikas jaunoji karta baravykas
21 rugsėjo 2012

Norvegų kalbos abėcėlė

Norvegų kalbos abėcėlėje yra 29 raides, taip pat kaip ir danų kalbos abėcėlėje.

Tarimas lietuvių kalba
A a a
B b
C c
D d
E e ė
F f ėf
G g
H h ho
I i i
J j je
K k ko
L l ėl’
M m ėm
N n ėn
O o u
P p
Q q kiu
R r er’
S s ės
T t
U u iu
V v
W w dobėlt ve
X x eks
Y y y
Z z set
Æ æ e
Ø ø io
Å å o

Norvegų kalba. Istorija.

Norvegų kalba priklauso šiaurės germanų kalbų grupei kartu su švedų, danų, islandų ir farerų kalbomis.
Skandinavų kalbos – norvegų, švedų ir danų kalbos yra labai panašios.
Norvegai, danai ir švedai supranta vieni kitus be jokių problemų. Yra net išsireiškimas – “kalbėti skandinaviškai”.

RUNOS – pirmasis raidynas Šiaurėje (taip skandinavai vadino savo gimtinę – Norden )

URNORDISK (apie 200 – 700 mm) buvo pirma bendra kalba šiaurėje (Norden). Joje buvo daug ilgų žodžių.

NORRØN (apie 700 – 1370) arba SENOJI NORVEGŲ KALBA. Apie žinome gana daug. Ja šnekėjo vikingai. Žodžiai buvo jau trumpesni.
Vakarų šalyse, kur apsistojo vikingai (Islandija, Farerų salos, Airija), paplito senoji norvegų kalba.
Po 1000 metų Norvegija apsikrikštijo ir tada į gryną senąją norvegų kalbą pradėjo plūsti lotynų kalbos žodžiai.
Apie 1050 metais buvo parašyti pirmieji tekstai lotyniškomis raidėmis.  Bet paprasti žmonės ir toliau kalbėjo įvairiais dialektais

MELLOMNORSK (1370 – 1550 mm) – pereinamasis periodas tarp senosios norvegų kalbos (norrøn) ir naujosios norvegų kalbos. Rašytinė norvegų kalba labai pasikeitė šiuo periodu. Atėjo žodžiai iš anglų ir vokiečių kalbos. Taip pat norvegų kalba buvo paveikta švedų ir danų.

1380 metais Norvegija susijungė su Danija ir danų kalba tapo  Norvegijos rašytine kalba. Šnekamoji kalba irgi pasikeitė, bet norvegai daugiausiai šnekėjo senąją norvegų kalba.Reformacijos laikais (apie 1536) buvo svarbu išplatinti religinio turinio knygas. O Norvegijoje literatūra buvo platinama ne norvegų, o danų kalba. Danų kalba liko vienintele rašytine kalba norvegijoje.

Po 1814 metų .

Norvegijos sąjunga su Danija pasibaigė 1814 metais. Tais pačiais metais Norvegija priėmė savo konstituciją ir susimąstė apie norvegų kalbos sunorminimą.

Toliau norvegų kalba vystosi dvejomis kryptimis:
bokmål  ir
nynorsk

laukite pratęsimo:)

 



Įrašai susiję su





Palikti komentarą

Norvegų kalba
Sveiki atvykę į mano tinklaraštį. Pagrindinis akcentas šioje svetainėje yra norvegų kalbos mokymasis, bet kitos informacijos irgi bus. Jei kilo kokių klausimų ar pageidavimų rašykite post@knopka3.lt

Paspaudus „Patinka“, jūs savo Facebook juostoje matysite šios svetainės naujausius įrašus ir dar daugiau.

Tarimas

Savaitės video


Radau katę lauke.
Daviau varda Maggi-Miau.
Kas nori ja rūpintis, skambinkite +37064690450 (Ji Vilniuje), jai reikio namų. Siusiuku ir kakučiu daro į dėžutę

Twitter