Paskutinis atnaujinimas: 21 liepos 2014 в 16:02
RSS / Facebook
rss Prisijunk prie mūsų Facebook'e

Sužinokite naujienas pirmieji

Kraunasi...Kraunasi...




Google reklama

9 kovo 2013 · Norvegų kalba

Daikto/padaro giminė Subjektform vienaskaita daugiskaita vyr.g mot.g nekatr.g Jeg / aš min mi mitt mine Du / tu din di ditt dine Han / jis sin si sitt sine Hun / ji sin si sitt sine Den / sin si sitt sine Det / sin si sitt sine Vi / mes vår vår vårt våre [...]


24 rugsėjo 2012 · Norvegų kalba

Esamajame laike dauguma veiksmažodžių gauna galūnę -er. Jei veiksmažodis baigiasi galūne -e, tai gale  pridedame -r raidę. Skliausteliuose tarimas lietuvių kalba Aš šneku – jeg snakker      [jaj snaker] Aš bėgu – jeg løper     [jaj lioper] Aš matau – jeg ser     [jaj sėr] Aš girdžiu – jeg hører   [jaj hiorer] Yra 5 [...]


Žymos

Įrašų žymos
dit spalvos norvegų kalbos pamokos personlige pronomen kelintiniai skaitvardžiai galbūt nors gal IKKE passe på Daiktavardžio giminė Imperativ išsireiškimai norvegų kalba inn/inne spørre Žodinėlis jobbe klausti norvegų-lietuvių kalbos žodinėlis laimė sakinio struktūra artikeliai presens norveu kalba internete norvegiškos pasakos su vertimu nelinksniuojami būdvardžiai verb norvegų kalba internetu Infinitiv infinityvas vite Demokratija bestemt og ubestemt form modaliniai veiksmažodžiai påske automobilis vaivorykštė Abėcėlė raidė D tarimas dainos norvegų kalba skaitvardžiai skaitymas ir klausymas norvegų kalba savarankiškai mobilioji įranga morgen paukščių skrydis sopp farger skandinaviški filmai audiopasaka norvegu kalba rankų tirpimas norvegu kalbos pamokos internete nemokamai kantarell netaisyklingi veiksmažodžiai gerumas pasakos norvegų kalbos gramatika skalbimo mašina prikolas Įvairūs juokingi katinai norvegiškos dainos Sangrąžiniai veiksmažodžiai tendencijos der tid būtasis laikas kanskje vaskemaskin adjektiv Būsimasis laikas norvegu kalboje. Užduotis grybas norvegu kalbos kursai internetu gydytojas derfor ir fordi Det er norvegiškas kinas Det i daugiskaita būtasis dažninis laikas prielinksniai hår passe seg jaunoji karta nežinojimas žodžių tvarka klausiamajame sakinyje avgift vaikas pamokos en kos atsiprašymas norvegų kalba Ja ir Jo pasaka su vertimu norvegu kalba nemokamai preposisjoner GMO vær så god ir vær så snill katinai lege malonus norvegu abecele žodžių sutrumpinimai kose seg rinkliava būsimasis laikas gramatika vaikų auklėjimas Liepiamoji nuosaka kilmininko linksnis reklama spalvų šou prieveksmis ut/ute kaip išmokti norvegų kalbą netaisyklingi veiksmažodžiai norvegų kalba mokestis laikas norvegiškai mėlynės apsilankymas det ir de norvegų lietuvių žodinelis @ ir skyrybos ženklai futurum på tide baravykas do gramatika norvegų kalba norvegišku tekstų skaitymas ir klausymas Būdvardžiai veiksmažodis Konfuicijus her raidė K sociumas Žymimoji ir nežymimoji forma plaukai artikelis norvegų kalba hit blåbær norvegų kalbos žodinėlis svečiuotis regnbue koselig asmeniniai įvardžiai Gyvūnai norvegų kalba og Velykos Norvegijoje vente selv om Būsimasis laikas norvegų kalboje sveikinimas barn esamasis laikas norvegų kalba Žakas Fresko liten savaitės dienos pamoka1 audiopasaka syk laikas norvegų kalbos testas lurer på om mėgautis Norvegų kalbos pamokos internete Max Manus passe eiti jungtukas MENS jungtukai vovere bendratis
21 rugsėjo 2012

Norvegų kalbos abėcėlė

Norvegų kalbos abėcėlėje yra 29 raides, taip pat kaip ir danų kalbos abėcėlėje.

  Tarimas lietuvių kalba
A a a
B b
C c
D d
E e ė
F f ėf
G g
H h ho
I i i
J j je
K k ko
L l ėl'
M m ėm
N n ėn
O o u
P p
Q q kiu
R r er'
S s ės
T t
U u iu
V v
W w dobėlt ve
X x eks
Y y y
Z z set
Æ æ e
Ø ø io
Å å o

 

Norvegų kalba. Istorija.

Norvegų kalba priklauso šiaurės germanų kalbų grupei kartu su švedų, danų, islandų ir farerų kalbomis.
Skandinavų kalbos – norvegų, švedų ir danų kalbos yra labai panašios.
Norvegai, danai ir švedai supranta vieni kitus be jokių problemų. Yra net išsireiškimas – "kalbėti skandinaviškai".

RUNOS – pirmasis raidynas Šiaurėje (taip skandinavai vadino savo gimtinę – Norden )

URNORDISK (apie 200 – 700 mm) buvo pirma bendra kalba šiaurėje (Norden). Joje buvo daug ilgų žodžių.

NORRØN (apie 700 – 1370) arba SENOJI NORVEGŲ KALBA. Apie žinome gana daug. Ja šnekėjo vikingai. Žodžiai buvo jau trumpesni.
Vakarų šalyse, kur apsistojo vikingai (Islandija, Farerų salos, Airija), paplito senoji norvegų kalba.
Po 1000 metų Norvegija apsikrikštijo ir tada į gryną senąją norvegų kalbą pradėjo plūsti lotynų kalbos žodžiai.
Apie 1050 metais buvo parašyti pirmieji tekstai lotyniškomis raidėmis.  Bet paprasti žmonės ir toliau kalbėjo įvairiais dialektais

MELLOMNORSK (1370 – 1550 mm) – pereinamasis periodas tarp senosios norvegų kalbos (norrøn) ir naujosios norvegų kalbos. Rašytinė norvegų kalba labai pasikeitė šiuo periodu. Atėjo žodžiai iš anglų ir vokiečių kalbos. Taip pat norvegų kalba buvo paveikta švedų ir danų.

1380 metais Norvegija susijungė su Danija ir danų kalba tapo  Norvegijos rašytine kalba. Šnekamoji kalba irgi pasikeitė, bet norvegai daugiausiai šnekėjo senąją norvegų kalba.Reformacijos laikais (apie 1536) buvo svarbu išplatinti religinio turinio knygas. O Norvegijoje literatūra buvo platinama ne norvegų, o danų kalba. Danų kalba liko vienintele rašytine kalba norvegijoje.

Po 1814 metų .

Norvegijos sąjunga su Danija pasibaigė 1814 metais. Tais pačiais metais Norvegija priėmė savo konstituciją ir susimąstė apie norvegų kalbos sunorminimą.

Toliau norvegų kalba vystosi dvejomis kryptimis:
bokmål  ir
nynorsk

laukite pratęsimo:)

 

 



Įrašai susiję su





Palikti komentarą

Norvegų kalba
Sveiki atvykę į mano tinklaraštį. Pagrindinis akcentas šioje svetainėje yra norvegų kalbos mokymasis, bet kitos informacijos irgi bus. Jei kilo kokių klausimų ar pageidavimų rašykite post@knopka3.lt

Paspaudus „Patinka“, jūs savo Facebook juostoje matysite šios svetainės naujausius įrašus ir dar daugiau.

Papasokok draugui

Tarimas

Savaitės video


Radau katę lauke.
Daviau varda Maggi-Miau.
Kas nori ja rūpintis, skambinkite +37064690450 (Ji Vilniuje), jai reikio namų. Siusiuku ir kakučiu daro į dėžutę

Twitter